NordPlus projektas „Šiandienos ir rytdienos profesijos globaliame pasaulyje“ Šeduvos gimnazijoje kartu su partneriais iš Švedijos, Danijos, Latvijos vykdomas jau antri metai. Prieš savaitę šeduviečių komanda (aš, kolegė ir projekto iniciatorė Salomėja, 8 mokiniai) grįžome iš vizito Švedijoje.
Viename įraše nerealu apžvelgti visos savaitės veiklų. Jos bus išsamiai aprašytos projekto tinklapyje anglų kalba.
Švedija mus pasitiko „ašarodama“, bet, kaip vėliau paaiškėjo, atsivežėme ir šiek tiek saulės, kuri kitą ankstyvą rytą (atsibudusios lietuvos laiku turėjome dar laiko pasižvalgyti po artimiausias apylinkes) nudažė fontaną visomis vaivorykštės spalvomis.
Graži, saulės nutvieksta gamta, svetingi žmonės, nuostabi spalvų gama davė gerą užtaisai visai dienai, kurią praleidome gamtos prieglobstyje Silvergruva prie sidabro kasyklų, kur mokiniai įvairioje aktyvioje veikloje susipažino vieni su kitais. Rungėsi kas pastatys aukščiausią statinį iš akmenų, greičiau ir tiksliau atpažins ragaujamą patiekalą, toliau numes (iš neįprastos padėties) batą… Leidomės į įdubą, kurioje ir virš kurios įrengta daug vietų žmonėms, išsiilgusiems ekstremalių iššūkių.
Teko porai valandų prasibrauti ir po žeme (70 ir 155 metrus), pamatyti kaip žmonės darbavosi sidabro kasykloje
Kitomis dienomis (kai saulės vėl pasislėpė už debesų ir atsiuntė lietutį) buvo daug aktyvios veiklos mokiniams grupėse atliekant įvairias užduotis mokykloje: kuriant verslo planus bei juos pristatant žmogui, realiai dirbančiam šiame sektoriuje, sprendžiant jau pateiktų šalių „ verslo“ problemas ir t.t.
Įspūdį paliko ir apsilankymas technologijų mokytojo, kuris visame kame naudoja saulės energiją, namuose.
Lankėmės ir profesinėje mokykloje, kurioje ruošiami įvairių sričių darbuotojai. Smagu buvo sutikti ir ten besimokantį lietuvaitį?(nes jau daug metų gyvena ne gimtojoje šalyje) būsimą veterinarą, puikiai bekalbantį lietuviškai ir drąsiai traukianti iš aptvarų, terariumų mus sudominusius gyvius artimesnei pažinčiai.
Teko ir pirmą kartą aplankyti Stokholmą, Nobelio premijos ir Vazos muziejus.
Paskutinį vakarą praleidome mokykloje, kur vakarienę ruošė pats direktorius, o vaikams kompaniją palaikė vaiduoklių kompanija, ne tik juos gąsdinusi, bet ir įtraukusi į žaidimus.
Važiuodami į aerouostą užsukome į Upsalos universitetą (kurį baigė net 8 Nobelio premijos laureatai ir mus pasitiko Skype įkūrėjo bendrakursė, dirba 6700 dėstytų, o studentų dar n kartų tiek…), atsisveikinę su švedais patraukėme prie didžiausios bažnyčios. Koks grožis ir didybė…
Pirmam kartui tiek…
P.S. atsiprašau už pasitaikiusias gramatines klaidas, įspūdžių tiek daug, mintys liejasi laisvai…mąstymas atsilieka…pavargo visą savaitę persijungęs į anglišką versiją…
Ingos erdvė 