Kada geriau už planšetą nieko nėra?

Visai nesenai vedėme integruotas technologijų ir lietuvių kalbos pamokas tautodailės parodoje. Geresnės vietos pamokai pasirinktoms temoms nesurasi. Jei nors kartą su mokiniais esate buvę parodoje suprasite, kad vien juos ten nuvežti ir leisti pasivaikščioti be konkrečios užduoties bergždžias reikalas. Taigi, kiekvienam mokiniui buvo paruošti individualūs užduočių lapai. Štai čia ir priartėjome prie to  pamokos etapo, kada geriau už planšetą nieko nėra. Kodėl? Kadangi tai įrenginys geriausiai pritaikytas tyrinėjimo užduotims atlikti. Mokiniai planšetėje turi savo užduoties lapą, kuriame pagal užduotį turi įterptį vaizdą. Nei vienas kitas įrenginys negali to atlikti čia ir dabar. Galima vaizdus fiksuoti telefonais, fotoaparatais, bet, kad juos įterpti į užduoties lapą reikia turėti kompiuterį ir galimybę vaizdus persikelti į jį. O tai užima papildomai laiko. O dirbant planšetu vaizdą fiksuoji ir iškarto talpini į reikiamą vietą dokumente. Dar gali piešimo įrankiais užfiksuoti užduotyje prašomu momentus. Viskas vyksta čia ir dabar. Uždarius parodų rūmų duris (ar grįžus iš parko, kur pvz. tyrinėjote gamtines formas ar rudens spalvų įvairovę…) užduotis jau pilnai atlikta. O jei dar mobiliajame įrenginyje yra internetas (nesijuokite, daug įrenginių vienoje vietoje jį dažnai pradangina ar sulėtina) galima užduotį išsiųsti mokytojui. Galima užpildytą užduoties lapą aptarti ir vietoje. Bet jei mokiniai vaizdus fiksavo fotoaparatu aptarti užduotį yra sudėtingiau, nes nėra visų reikiamų vaizdų vienoje vietoje (užduotyje prašoma apie 25). Aišku, galima užduotį atlikti ir žodžiu. Pabendrauti su mokiniu prie eksponatų, bet laiko atžvilgiu, tai atlikti su visos klasės mokiniais, per ilgai…Kadangi konkrečiu atveju mokiniai dirbo visokiais turimais įrenginiais, tai galiu palyginti, kas yra praktiškiau laiko atžvilgiu. Žinių kokybei turima technika neturi jokios įtakos, bet galimybės greitai pateikti teisingus (ar ne ) atsakymus užduoties lape, įterpiant aplinkos vaizdus, planšetinis kompiuteris kol kas rimtų konkurentų neturi. Gal jūsų kitokia patirtis? Patarkite nežinantiems…

 

Išmaniosios technologijos šiuolaikinėms pamokoms

Domitės kaip šiuolaikinės technologijos gali pagelbėti pamokose. Tai siūlau apsilankyti Staselės Riškienės, Kuršėnų Pavenčių mokyklos anglų kalbos mokytojos, „Apple“ profesinio tobulinimo konsultantės puslapyje,

kur rasite daug įdomios, darbo praktika pagrįstos, informacijos jus dominančia tema.

Tuo pačiu tikslu galite apsilankyti ir kolegos, mobilių įrenginių ugdyme(si) patarėjo, IT mokytojo, Gedimino Jonausko puslapyje

Elektroninės, interaktyvios knygos

Dabar labai dažnai spaudoje pasirodo įvairių straipsnių, kurių autoriai rikiuoja mintis apie elektronines knygas.  Dažnai jau pačiuose straipsnių pavadinimuose paryškinama popierinių ir elektroninių knygų priešprieša: „Knygos esmė – popierius ar turinys?“, „Elektronines knygos literaturos ateitis ar tik laikinas susizavejimas“. Siekiant „užkabinti“ skaitytoją, tai visai pateisinama priemonė. Vėliau autoriai, straipsnių komentatoriai dėsto elektroninių knygų privalumus ir popierinių knygų likimų prognozes. Aš taipogi norėčiau įsijungti į šią diskusiją. Manau, kad nėra absoliučios tiesos, gėrio. Taigi ir šioje diskusijoje negali būti absoliučios tiesos.

Visur reikia rasti aukso viduriuką, kitaip sakant, geriausią sprendimą konkrečiai situacijai. Pati esu sukūrusi dvi interaktyvias knygeles mokiniams ir manau, kad interaktyvi mokymo(si) priemonė yra patrauklesnė nei popierinė, nes gali matyti tekstą, apžiūrėti objektus iš visų pusių (3D), peržiūrėti video medžiagą, atsakyti į savikontrolės klausimus ir t.t.Taip pat visa informacija esanti internete yra pasiekiama čia ir dabar Taigi, tai puikus sprendimas (elektroninės, interaktyvios knygelės ugdymo(si) procese), trūkumas tas, kad tokių knygų bei jas gebančių skaityti mobilių įrenginių mokyklose dar nėra daug, bet tai pataisoma… Taip pat, tokios knygos gali būti nepakeičiamos kelionių metu, kada esant įvairiai nuotaikai gali pasiskaitinėti norimus tekstus, juk daug knygų į kuprinę neįsidėsi. Bet jei įsivaizduosime tokią situaciją: vakaras, supamas krėslas, nuo židinio sklindanti šiluma…manau, kad maloniau būtų girdėti verčiamų popierinių lapų šnarėjimą…Mažiems vaikams taip pat smagiau vartyti popierines knygeles, jose galima pabraukyti ar papiešti vyresnėlių ne vietoje padėtais ir rastais pieštukais ar kitomis rašymo priemonėmis. Tokios patobulintos knygelės gali tapti puikiais prisiminimais apie vaikystės atradimus…Taigi, kiekvienai situacijai savi sprendimai.  Tai objektai, kurie gali kuo puikiausiai egzistuoti greta vienas kito.

Tiesa, namie turint planšetinį kompiuterį ar kitą mobilų įrenginį, vaikui reikalinga didesnė kontrolė, ar pokalbiai apie sąmoningą savo veiklos organizavimą, kad vadinamas knygos skaitymas (dažnas vaiko atsakymas į tėvų klausimą „ką veiki?“)  netaptų betiksliu klaidžiojimu interneto džiunglėse…Norint spręsti šias problemas reikia daugiau bendrauti su savo atžala, bet ar tai blogai? Klasėje nenuklysti nuo numatyto tikslo gelbėja įvairios klasės kontrolės programos…

Kitų autorių mintys:

Elektroninės knygos internetiniame knygyne pasirodys anksčiau nei spausdintos

Knygos išnyks. Elektroninės taip pat

Elektroninės knygos žavi pranašumais, bet Lietuvoje dar stokoje populiarumo

Nauji iššūkiai knygynų verslui

Lietuviška knygelė

Ornamento kūrimas langeliais. Pasirinkite Jums patogiausią operacinę sistemą ir įrenginį

Pakankamai daug rankdarbių raštų yra fiksuojama langeliais tam, kad būtų patogiau juos įgyvendinti. Tai ir nėrimas langeliais, spalvotas mezgimas, audimas, siuvinėjimas kryželiu, nėrimas ar mezgimas su karoliukais. Galima tai atlikti senoviniu būdu:  pieštuku ant languoto popieriaus. Galima kurti ir naudojant modernesnius būdus, kurie suteikia galimybę per tą patį laiką sukurti daugiau eskizų, kas reiškia, kad kūrybinis rezultatas bus geresnis. Šiuo metu raštų kūrimui langeliais galima pasirinkti labiausiai patinkančią (ar tiesiog turimą) operacinę sistemą bei įrenginį kuriuo dirbsite.
Tai galite atlikti Microsoft Office Excel programa, NUMBERS programa (apple), langeliais galima kurti ir įrenginiais dirbančiais android operacine sistema. Tai panašios savo esme programos, valdomos labai nesudėtingai. Tiesiog šiuo atveju kūrybingai panaudojame programas iš esmės skirtas skaičiavimui ar panašiems reikalams.
Video apie ornamento kūrimą Excel programa ir NUMBERS (nuo 1 min.30)
Taip pat dar galiu pasiūlyti SNote programėlę (android), kurios pagalba irgi  galima susikurti eskizą langeliais (minusas, kad galbūt nelabai precizišką, bet suvokti rašto esmę tai netrukdo…). Taigi, SNote programoje spaudžiame + ir pasirenkame šabloną

Atsidaro languotas lapas, spaudžiame rašiklio mygtuką ir pasirenkame rašiklį (šiuo atveju plokščią), jo spalvą. Pabandydami ant langelio nusistatome tokį dydi, kad prisilietimas būtų langelio dydžio. Ir kuriame…

Paprasčiau tiesiog nebūna.

Sėkmės kūryboje

Planšetiniai kompiuteriai yra gėris ar blogis?

Šiuo metu viešoje erdvėje suaktyvėjo diskusijos, ar planšetiniai kompiuteriai yra gėris ar blogis. Kadangi turiu šiokios tokios patirties dirbant šia technika, tai nusprendžiau išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu. Pabandžiau surikiuoti mintis nesivadovaudama emocijomis, kas dažnai yra daroma kalbant apie IT panaudojimą mokyklose (ypač  komentaruose po straipsniais). Jei šios įžvalgos yra svarbios tik man, tai nėra blogai. Juk norėdama kažkur eiti, turi nuspręsti, kur link suksi. Jei kažką pastūmės susimąstyti ir iš karto neatmesti mokiniams siūlomų  naujovių,  vadinasi, ne taip blogai yra pasvarstyti apie rūpimus dalykus garsiai. Juk visi žinome: turint keletą nuomonių galima rasti tinkamiausią.

Jau ne vieneri metai technologijų, dailės pamokose integruoju informacines technologijas. Šiuo metu į technikos, naudojamos pamokose, arsenalą pabandžiau įtraukti ir planšetinį kompiuterį (iPad). Kad tai pavyktų kokybiškai, reikėjo pačiai padirbėti iš peties. Bet čia nepasakiau jokios naujienos. Tiesiog norint kitam kažką papasakoti, reikia pačiam sukaupti patirties. Ko gero, čia ir slypi pagrindinės mokytojų baimės, kad nesugebės, kad reikės skirti daug laiko, o už tai niekas nemoka ir t.t.  Bet, manau, kad jei reikalaujame iš mokinių, tai galėtume kartais ir patys šiek tiek pasitempti, išbandyti kokią naujovę, nenuvertinant jos nė neišbandžius. Taip pat jau girdžiu balsus klausiančius: „O iš kur mums kiekvieną kartą gauti vis naujos technikos?“ Na, galima tiesiog parodyti iniciatyvą ir pasirinkti mokymus, juose ir įvyktų pirmoji pažintis. Tokiu keliu ėjau ir aš. Kadangi pati neturiu planšetinio kompiuterio, tai intensyviai dirbau mokymuose ir taip atsirado galimybė padirbėti su technika ilgiau, pabandyti sukurti kokį produktą (pavyzdžiui, mano sukurtos interaktyvios knygelės „Ornamentai. Radviliškio tautodailininkai“, „Tautinis kostiumas“).

Turėdama knygeles ir pabendravusi su mokymų lektore gavau pasiūlymą išbandyti su mokiniais savo sukurtas knygeles ir patikrinti, kiek teorinės galimybės pasiteisins pamokoje. Tik po šio bandymo galiu  argumentuotai pagrįsti teigiamą planšetinių kompiuterių panaudojimo pamokoje vertinimą.

Peržvelgsiu įvairios kompiuterinės technikos panaudojimo pliusus ar minusus siekiant konkrečių tikslų pamokose „Tautinis kostiumas. Spalvos, ornamentika“ bei „Atpažinkime ir kurkime ornamentus“

Vaizdinės medžiagos demonstravimas

Be technikos	Pasitelkus oratoriškus gebėjimus (ar visi tuo apdovanoti?) bei puikias iliustracijas (kiek jų turime?) šią misiją galima įvykdyti.
Kompiuteris/multimedia	Pasiruoštą vaizdinę medžiagą galima demonstruoti per multimediją.
Planšetinis kompiuteris	Pasiruoštą vaizdinę medžiagą galima demonstruoti per multimediją. Deja, reikalinga nauja technika (nes maniškė nelabai suprato,  ką daryti pajungta prie planšeto). Bet  puikus įrenginys Apple mokytojo TV leidžia demonstruojant medžiagą nebūti statiškam, matydamas ir galėdamas atlikti veiksmus planšetėje gali vaikščioti klasėje, jokių laidų ir būtino stovėjimo prie kompiuterio pelytės.

Vaizdo fiksavimas

Be technikos
Kompiuteris/multimedia	Galima naudotis fotoaparatu, vėliau vaizdą perkelti į kompiuterį (jei užduotis atliekama kompiuterine programa). Gaištamas laikas aparatūros pasidalinimui, perkėlimui.
Planšetinis kompiuteris	Fiksuoju čia ir dabar, kelios sekundės ir vaizdas užduoties lape. Galima daugiau laiko skirti vaizdų kūrimui, atrankai  ir minimaliai laiko skirti vaizdo skaitmeninimui ir talpinimui užduoties lape.

Informacijos paieška

Be technikos	Gera praktika yra skatinti mokinius apsidairyti aplink informacijos ieškant ne tik internete.
Kompiuteris/multimedia	Taip jau yra, kad internetas labai nepastovus reiškinys. Bet patikimesnis (bent jau tuo metu mūsų gimnazijoje) stacionariuose kompiuteriuose.
Planšetinis kompiuteris	Ieškant informacijos internete planšetai pralaimi (kad tai netrukdytų mokiniai turėjo mano kurtas knygeles, kuriuose taip pat galėjo rasti pavyzdžių užduočiai atlikti). Bet tai techninė problema, kurią galima ir reikia spręsti, bet tuo turi užsiimti ne mokytojai.

Kūrybinė užduotis (ornamentas langeliais)

Be technikos	Galima piešti languotame popieriuje, deja, tai užima daug laiko.
Kompiuteris/multimedia	Galima dirbti Ecxel programa.
Planšetinis kompiuteris	Galima dirbti NUMBERS programa.

Vadovėlis  

Be technikos	Puiku, jei turime meno albumus. (leidžiama daug kokybiškų, bet ar jie įperkami mokyklų bibliotekoms?).
Kompiuteris/multimedia	Galima pasiruošti informacija atskirais failais (vaizdai, video…) ar bandyti juos sudėlioti kokioje nors programoje, kad nereikėtų gaišti laiko vienų uždarymui ar atidarymui (jei failai didesnės apimties, tai veiksmai gali užtrukti).
Planšetinis kompiuteris	Puikiausias pasirinkimas –  iBook (for apple). Viskas estetiška, kompaktiškai talpinta. Yra galimybė mokiniams po kiekvieno skyriaus  pasitikrinti žinias, taip skatinant savikontrolę, savimonę (juk atsakymų niekas netikrins, tik parodys tau pačiam, ar supratai informaciją).Deja, kol kas knygeles teks kurtis patiems ar tikėtis, kad artimiausiu laiku jas kažkas sukurs (galima pasiieškoti nemokamų anglų kalba).

 Taigi, galima daryti išvadą, kad pamokas kūrybingas mokytojas gali vesti ir naudodamasis technika, ir be jos. Nors vien kūrybiškumo menų pamokose kartais gali ir neužtekti, reikia ir materialių išteklių (meno albumai, žurnalai…). Minimali technika (kompiuteris, multimedija) suteikia galimybę parodyti įvairesnę medžiagą mokiniams (vaizdai, video, garsas…) bei leidžia taupyti laiką atliekant kūrybinę užduotį ir per tą patį laiką sukurti daugiau eskizų  – dėl to  didesnė tikimybė pasirinkti geriausią darbą.

Planšetiniai kompiuteriai suteikia mobilumo tiek aiškinant medžiagą, tiek atliekant kūrybinę užduotį (nesi „pririštas“ prie kompiuterių klasės).

Vienareikšmiško atsakymo į klausimą, ar planšetiniai kompiuteriai yra gėris ar blogis, gal ir nėra. Kaip nėra ir vieno vaisto nuo visų ligų. Tiesiog reikia atsirinkti, kada ir kokias priemones tikslinga, o ne madinga naudoti. Aš pati dėčiau pliusą prie mobilių įrenginių panaudojimo ugdymo procese. Aišku, naujovės atima daug jėgų ir laiko,  bet turiningai (kuriant mokomąją medžiagą ar mokantis) praleistas laikas negali būti įvardintas kaip prarastas. O technika anksčiau ar vėliau atsiras. jūsų patirtis kitokia? Padiskutuokime.

Tautinis kostiumas. Spalvos, ornamentika

Nūdienos jaunimas naudodamas šiuolaikines priemones susipažįsta su prosenelių rūbais arba dar šiek tiek emocijų iš kitų dviejų pamokų 8-okams, kuriose naudojomės planšetiniais kompiuteriais.

Buvo nuspręsta mokiniams leisti patiems susipažinti su knygos „Tautinis kostiumas“ turiniu, kad kiekvienas galėtu tai atlikti jam priimtinu tempu. Knyga labai patogi individualiam vartojimui: informacija pateikta glaustai, vizualiai (panaudota ir video). Mokinys gali savarankiškai pasitikrinti kiek kiekvieno straipsnelio informacijos suprato, nes po kiekvienu iš jų pateikti klausimai, atsakymai į kuriuos užfiksuoja pagrindinę skyriaus mintį. Knygos pabaigoje pateikta daugiau klausimų iš visos knygos. Manau, kad jie padės mokiniams įsivertinti savo žinias apie tautinį kostiumą. Kita pamokos (pamokų, nes buvo 2) užduotis buvo kūrybinė: sukurti ornamentą prijuostei ir išsaugoti JPG formatu. Šiuos mokinių darbus panaudosime vėliau kitose pamokose atlikdami kitą kūrybinę užduotį „Mano tautinis kostiumas“. Kadangi mokiniai knygas skaitė skirtingu tempu, tai kiekvienam pabaigusiam buvo paaiškinta kaip dirbama programoje NUMBERS  (languoti ruošiniai jau buvo pateikti planšetuose) ir palinkėta sėkmės kūryboje (kūrybinės užduoties tikslą ir pačią užduotį pristačiau pamokos pradžioje). Taip buvo suteikta galimybė mokiniams dirbti individualiu tempu.

Mokiniai šauniai dirbo, iškilus techniniams nesklandumas (vis tik su šia technika dirba pirmą kartą) pagalba buvo suteikta iš kart, nes žmonių, galinčių patarti buvo net keli. Ištikus kūrybinei krizei kartu buvo ieškoma geriausių sprendimų.

Be mano iškeltų tikslų pamokoje mokiniai išsikėlė sau dar vieną: artimiau susipažinti su iPad galimybėmis.  Ši galimybė jiems buvo suteikta, leista padirbėti ar pabandyti kitas programas nei reikėjo užduočiai atlikti, bet tik tada, kai kūrybinė užduotis jau buvo atlikta. Manau, kad buvo lavinama ir mokinių savitvarda ir kantrybė, juk buvo dirbama tokiu puikiu įrenginiu… (video apie 4 pamokas kūrė Staselė Riškienė)

PAMOKOS VAIZDAI

MOKINIŲ DARBAI

Atpažinkime ir kurkime ornamentus (pamokos 7-okams su iPad)

Penktadienį (2012-09-28) turėjau malonumo vesti pamokas klasėje turėdama 13 iPad. Pamokose  (dvi 7a klasės mokiniams) dirbu su dalimi klasės (15 mokinių), tai tik porai mokinių pritrūko individualaus prietaiso. Bet nieko, buvome draugiški, pasidalinome. Taigi, nuo pradžių…

 

Pamokos tema buvo apie ornamentus „Atpažinkime ir kurkime ornamentus“. Tikslas papildyti, įtvirtinti  mokinių žinias būtent šia tema kilo po kelių pamokų darbo su jais, pastebėjus spragas šia tema (šiuos mokinius mokau po metų pertraukos). Aiškinantis teoriją labai pagelbėjo mano sukurta interaktyvi knyga „Tautodailė. Radviliškio tautodailininkai“.

Paruoštos (kiekvienam skirtingos) užduotys lavino mokinių gebėjimą internete ir artimiausioje aplinkoje pastebėti tokį ornamentą, kurio yra prašoma užduotyje (pagal panaudotus motyvus, komponavimo būda, atlikimo techniką). Radus tai ko prašoma, reikėjo nufotografuoti ir patalpinti užduoties lape (kaip tai atliekama su pirmą kartą matoma technika jie suprato labai greitai). Reikėjo rasti po keturis pavyzdžius internete, artimiausioje aplinkoje ir buvo galima surinkti 8 balus.

  

Trečioji užduotis lavino kūrybiškumą, komponavimo įgūdžius, nes reikėjo sukomponuoti prašomą ornamentą iš pateiktų elementų (piešiant lape būtų gaištama laikas piešiant atskirus elementus ir mažiau dėmesio skiriama būtent komponavimui). Teisingai atlikta užduotis buvo vertinama 2 balais (teisingai atliktos visos užduotys=10).

 

Mokiniams taip pat buvo pasiūlyta atsakyti į klausimyną internete, norint pasitikrinti savo žinias apie ornamentuose vaizduojamus motyvus, ornamento komponavimo būdus.

Mintys po pamokos

Manu, kad pamokos pavyko. Visos užduotys atliktos, galbūt pritrūko tik kelių minučių, kad galėtume kartu aptarti internetinės apklausos rezultatus (aptarti kitas mokinių užduotis laiko užteko). Klausimas kodėl? Planuodama pamokas su IT nedėviu rožinių akinių ir atrodo, kad jau daugmaž pasiruošiau galimiems netikėtumas. Kokie jie būna žino tik tas, kas praktikuoja tokias pamokas. Kadangi mokiniai pirmą kartą rankose laikė planšetinius kompiuterius, reikėjo trumpo instruktažo kaip juos valdyti (pagelbėjo Staselė Riškienė), taigi, jau 5 – 10 min (per abi pamokas) jau ir neturime. Tokio nuostolio nebeturėtume jei dirbtumėme su šia technika dažniau (ačiū ir už tą, vienintelę progą), bet šitų minučių negaila, nes mokiniai sužinojo naujos technikos valdymo ypatumus bei turėjo galimybę realiai ją išbandyti. Labiausiai koją laiko valdymui kišo nedraugiškai nusiteikęs (ar visai dingęs) internetas. Tai ir yra didžiausias nesusipratimas.  Tai yra techninė problema, kurią reikia išspręsti ir tuo užsiimti turi ne mokytojai. Kaip galima šią problemą „apeiti“, jei ji dar techniškai neišspręsta? Šiuo atveju gelbėjo planšetiniuose kompiuteriuose jau įdiegta interaktyvi knyga. Joje yra antras skyrius, kuriame pristatoma Radviliškio tautodailininkų kūryba. Ji reikalinga ir tam atvejui (jei neturite kito tikslo jos pavartyti), jei nėra interneto, o mokiniams reikia rasti ornamentų pavyzdžių, įgyvendintų įvairiomis technikomis. Pamokoje taip pat išnaudojome ir turimų prietaisų mobilumą, mokiniai galėjo su jais vaikščioti klasėje ar koridoriuje ieškodami ko prašoma užduotyje, iškarto tai fiksuoti ir kelių sekundžių laikotarpyje įkelti į užduoties lapą. Atliekant tai fotoaparatu užtruktu žymiai ilgiau, reikėtų laido norint persikelti į kompiuterį, susidarytu eilė laukiančių laido ir t.t. Būtent šioje vietoje planšetinis kompiuteris yra optimaliausiai pasirinkta technika užduočiai atlikti. Kadangi internetą lėtina tai, kad vienu metu prie jo nori prisijungti keliolika mokinių su iPad’ais buvo sugalvotos kelios užduotys, trims iš kurių jo ir nereikėjo. Taigi, galima pasiūlyti visiems vienu metu nepradėti atlikti tos užduoties, kuriai atlikti jis reikalingas. Taip pat nereikia skatinti (kai leidžia pasirinkta tema) mokinių informacijos ieškoti vien internete, pasiūlikime apsidairyti aplinkui.

Kiek ruoštasi pamokoms ir ar tai atsiperka?

Dažnai išgirstu klausimą apie mano laiko sąnaudas kuriant iBook for iPad. Iš esmės tai nepaskaičiuojama ir neatsiperka finansiškai. Bet jei paskaičiuoji, kad pats tuo metu taip pat tobulėji, patiri džiaugsmą dirbdamas tai, kas patinka (O Jūs dirbate nemėgstamą darbą?) … Tiesa, dar mums moka už pasiruošimą pamokoms. Tai aš tikrai į tam skirtas valandas netelpu. Kažin ar tai mano problema ar valstybės humoras mokant tiek už pasiruošimą? Kiek pamenu IT integravimo į ugdymą strategijoje vienas tikslų buvo rasti būdą mokytojams užmokėti už mokymosi medžiagos kūrimą ir viešinimą. Bet šio tikslo matyt įgyvendinantys strategiją nepasieks (bent jau kol kas). Tiesiog  šiuo metu yra taip, kaip yra, dirbkime taip, kad patiems  ir mokiniams būtų įdomu. Ir dėkokime gyvenime pasitaikiusioms progoms tobulėti.

REZIUME.

Po pamokų jaučiausi puikiai. Mokiniai dirbo išsijuosę, buvo geros nuotaikos, pasiekė siektų rezultatų ir prašė svečių kartu su technika atvykti dar kartą. Šiam kvietimui pritarčiau ir aš, mintys jau sukasi apie dar vieną knygelę…

PAMOKOS AKIMIRKOS

Apple planšetiniai kompiuteriai Šeduvos gimnazijoje

Pavadinimas skamba lapai puikiai. Pesimizmo jam gali pridėti tik  sakinio papildymas – tik šį penktadienį (2012-09-28). Jei pasakoti nuo pradžių, tai ši istorija prasidėjo šių metų pavasarį, kai susigundžiau tapti mobilių įrenginių panaudojimo mokyme konsultante. Jau pirmuose mokymuose susipažinome su įvairių gamintojų palnšetiniais kompiuteriais. Bet į akis „krito“ būtent Apple… gal, kad mėgstu obuolius??? Bet matyt, tiko ne tik dizainas, bet ir šios technikos galimybės. Vėliau buvo mokymai, kuriuose mokėmės kurti interaktyvią knygelę (iBook for iPad). Labai norėčiau dar kartą padėkoti Apple firmos atstovams, po mokymų suteikusiems galimybę savarankiškai išbandyti technikos galimybes ir tuo paskatinusiais sukurti interaktyvių knygelių mokiniams „Tautinis kostiumas“, „Tautodailė. Radviliškio tautodailininkai“. Susitikusi su Stasele Riškiene (mokymų lektore) ir peržiūrėję mano kūrinius, subrandinome idėją suteikti mokiniams galimybę realiai pasinaudoti šiomis knygelėmis ( išsaugojus kitu formatu interaktyvumo nelieka). Taigi, jei jau idėja yra, reikia įgyvendinti. Pasitarę dėl užduočių mokiniams galutinai sutarėme susitikimo datą ir… susitikome. Gimnazijoje vyko keturios pamokos (apie jas kituose įrašuose).

Po kavos pertraukėlės su iPad susipažinti susirinko mokytojai, teigiamai vertinantys IKT integravimą į ugdymo procesą.

 

Susipažinimas praėjo sklandžiai, o firmos atstovų pasiūlymas kuriam laikui palikti techniką rimtesnei ir individualiai pažinčiai, net atėmė žadą. Bet greitai atsitokėjome, čiupome „žaislus“ ir su puikia nuotaiką išsiskirstėme namo (nenumaldomai artėjo penktadienio vakaras). Galime tik įsivaizduoti ką artimiausiomis dienomis veiks mano kolegos bei kokius laiškus brūkštelės Kalėdų seneliui.

Pamokas kartu vedė IT mokytoja Rima Juškienė jose taip pat dalyvavo:

Sigitas Liaučius, Apple Švietimo verslo plėtros vadovas Baltijos šalims

Staselė Riškienė, Kuršėnų Pavenčių vidurinės mokyklos anglų kalbos mokytoja

Alvyda Lozdienė, UPC informacinių technologijų skyriaus metodininkė.

Ačiū visiems prisidėjusiems, kad šios pamokos mūsų gimnazijoje įvyktų bei mokiniams aktyviai įsitraukusiems į pasiūlytą veiklą. Smagu, kad dalis kolegų nepabūgo susipažinti su iPad.

Lietuvių tautinis kostiumas (iBook for iPad)

Vasarą sukūriau knygelę apie mūsų tautinį kostiumą. Tai interaktyvi knyga Apple planšetiniam kompiuteriui (ibook for iPad).  Joje žinomą informaciją  sudėliojau kiek galima glausčiau ir suprantamiau mokiniams – mažai teksto, daug vaizdo. Stengiausi išskirti (reikšminiais žodžiais, vaizdais) pagrindinius, įvairių kostiumo dalių, ypatumus atskirose etnografiniuose regionuose. Pateikiama ir video. Filmuota 2012 liepos 8 dieną, Radviliškio mieste įvykusio tarptautinio garbaus amžiaus žmonių liaudiškų šokių festivalio „Ir ne tik iš Lietuvos“ metu. Renginyje rodyta Lietuvos liaudies kultūros centro parengta programa – teatralizuotas penkių etnografinių Lietuvos regionų – Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos ir Klaipėdos krašto – tautinio kostiumo demonstravimas. Tautinius kostiumus demonstravo choro „AVE VITA“ nariai.

Po kiekvieno skyrelio yra po 2 klausimus, atsakymai į kuriuos užtvirtina pagrindinę teksto mintį. Pabaigoje yra daugiau klausimų, į kuriuos atsakant pakartojama kas sužinota. Visą tai galima atlikti interaktyvioje knygoje. Bet, jei Jūs dirbate su paprastais kompiuteriais (ne su iPad), tai medžiagą galima persisiųsti pdf formatu ir video failus atskirai.

Lietuvių tautinis kostiumas (70 MB)

Lietuvių tautinis kostiumas (iBook, 65 MB,  tik iPad)

Suvalkija

Žemaitija

Informacijos apie tautinį kostiumą galima rasti ir ČIA

Atvirukų kūrimas su Card Maker ir Buil-a-Card (iPod)

Pagal pateiktus šablonus labai lengvai galite sukurti ir išsiųsti atviruką. Kaip foną naudokite programoje esamas ar įsikeltas savo nuotraukas. Trumpi palinkėjimai – taip pat jūsų kūryba. Paspaudę pliuso ženklą prie teksto dėžutės linkėjimų ar sveikinimų galite rašyti kiek tik norite. Išsaugote ir spaudžiate mygtuką siųsti.Build-a-card programoje pagal pateiktus šablonus labai lengvai galite sukurti ir išsiųsti atviruką. Pasirinkite esamą programoje ar įsikelkite savo paveikslėlį, kurį dar galite papuošti pateiktais ornamentais,  įveskite tekstą ir siųskite. Abi programos panašios. Tik kitoks dizainas. Pirmoje paveikslėlis per visą ekraną ir tekstui vietą pasirenkate patys, antrojoje, paveikslėliui skirta konkreti vieta ir daugiau ploto tekstui.
Su šia programa užduotis gali skirti pradinių klasių, dailės ar lietuvių ir anglų kalbų mokytojai.
Panašūs nemokami ištekliai internete(skirti visiems kompiuteriams):
http://www.programos.org/naudingos/1770-ams-greeting-card-studio-5.17-kurimo-programa.html 
http://www.freedownloadscenter.com/Multimedia_and_Graphics/Graphics_Editors/Photo_Card_Maker_Download.html
http://office.microsoft.com/lt-lt/powerpoint-help/HA001034819.aspx