Atpažinkime ir kurkime ornamentus (pamokos 7-okams su iPad)

Penktadienį (2012-09-28) turėjau malonumo vesti pamokas klasėje turėdama 13 iPad. Pamokose  (dvi 7a klasės mokiniams) dirbu su dalimi klasės (15 mokinių), tai tik porai mokinių pritrūko individualaus prietaiso. Bet nieko, buvome draugiški, pasidalinome. Taigi, nuo pradžių…

 

Pamokos tema buvo apie ornamentus „Atpažinkime ir kurkime ornamentus“. Tikslas papildyti, įtvirtinti  mokinių žinias būtent šia tema kilo po kelių pamokų darbo su jais, pastebėjus spragas šia tema (šiuos mokinius mokau po metų pertraukos). Aiškinantis teoriją labai pagelbėjo mano sukurta interaktyvi knyga „Tautodailė. Radviliškio tautodailininkai“.

Paruoštos (kiekvienam skirtingos) užduotys lavino mokinių gebėjimą internete ir artimiausioje aplinkoje pastebėti tokį ornamentą, kurio yra prašoma užduotyje (pagal panaudotus motyvus, komponavimo būda, atlikimo techniką). Radus tai ko prašoma, reikėjo nufotografuoti ir patalpinti užduoties lape (kaip tai atliekama su pirmą kartą matoma technika jie suprato labai greitai). Reikėjo rasti po keturis pavyzdžius internete, artimiausioje aplinkoje ir buvo galima surinkti 8 balus.

  

Trečioji užduotis lavino kūrybiškumą, komponavimo įgūdžius, nes reikėjo sukomponuoti prašomą ornamentą iš pateiktų elementų (piešiant lape būtų gaištama laikas piešiant atskirus elementus ir mažiau dėmesio skiriama būtent komponavimui). Teisingai atlikta užduotis buvo vertinama 2 balais (teisingai atliktos visos užduotys=10).

 

Mokiniams taip pat buvo pasiūlyta atsakyti į klausimyną internete, norint pasitikrinti savo žinias apie ornamentuose vaizduojamus motyvus, ornamento komponavimo būdus.

Mintys po pamokos

Manu, kad pamokos pavyko. Visos užduotys atliktos, galbūt pritrūko tik kelių minučių, kad galėtume kartu aptarti internetinės apklausos rezultatus (aptarti kitas mokinių užduotis laiko užteko). Klausimas kodėl? Planuodama pamokas su IT nedėviu rožinių akinių ir atrodo, kad jau daugmaž pasiruošiau galimiems netikėtumas. Kokie jie būna žino tik tas, kas praktikuoja tokias pamokas. Kadangi mokiniai pirmą kartą rankose laikė planšetinius kompiuterius, reikėjo trumpo instruktažo kaip juos valdyti (pagelbėjo Staselė Riškienė), taigi, jau 5 – 10 min (per abi pamokas) jau ir neturime. Tokio nuostolio nebeturėtume jei dirbtumėme su šia technika dažniau (ačiū ir už tą, vienintelę progą), bet šitų minučių negaila, nes mokiniai sužinojo naujos technikos valdymo ypatumus bei turėjo galimybę realiai ją išbandyti. Labiausiai koją laiko valdymui kišo nedraugiškai nusiteikęs (ar visai dingęs) internetas. Tai ir yra didžiausias nesusipratimas.  Tai yra techninė problema, kurią reikia išspręsti ir tuo užsiimti turi ne mokytojai. Kaip galima šią problemą „apeiti“, jei ji dar techniškai neišspręsta? Šiuo atveju gelbėjo planšetiniuose kompiuteriuose jau įdiegta interaktyvi knyga. Joje yra antras skyrius, kuriame pristatoma Radviliškio tautodailininkų kūryba. Ji reikalinga ir tam atvejui (jei neturite kito tikslo jos pavartyti), jei nėra interneto, o mokiniams reikia rasti ornamentų pavyzdžių, įgyvendintų įvairiomis technikomis. Pamokoje taip pat išnaudojome ir turimų prietaisų mobilumą, mokiniai galėjo su jais vaikščioti klasėje ar koridoriuje ieškodami ko prašoma užduotyje, iškarto tai fiksuoti ir kelių sekundžių laikotarpyje įkelti į užduoties lapą. Atliekant tai fotoaparatu užtruktu žymiai ilgiau, reikėtų laido norint persikelti į kompiuterį, susidarytu eilė laukiančių laido ir t.t. Būtent šioje vietoje planšetinis kompiuteris yra optimaliausiai pasirinkta technika užduočiai atlikti. Kadangi internetą lėtina tai, kad vienu metu prie jo nori prisijungti keliolika mokinių su iPad’ais buvo sugalvotos kelios užduotys, trims iš kurių jo ir nereikėjo. Taigi, galima pasiūlyti visiems vienu metu nepradėti atlikti tos užduoties, kuriai atlikti jis reikalingas. Taip pat nereikia skatinti (kai leidžia pasirinkta tema) mokinių informacijos ieškoti vien internete, pasiūlikime apsidairyti aplinkui.

Kiek ruoštasi pamokoms ir ar tai atsiperka?

Dažnai išgirstu klausimą apie mano laiko sąnaudas kuriant iBook for iPad. Iš esmės tai nepaskaičiuojama ir neatsiperka finansiškai. Bet jei paskaičiuoji, kad pats tuo metu taip pat tobulėji, patiri džiaugsmą dirbdamas tai, kas patinka (O Jūs dirbate nemėgstamą darbą?) … Tiesa, dar mums moka už pasiruošimą pamokoms. Tai aš tikrai į tam skirtas valandas netelpu. Kažin ar tai mano problema ar valstybės humoras mokant tiek už pasiruošimą? Kiek pamenu IT integravimo į ugdymą strategijoje vienas tikslų buvo rasti būdą mokytojams užmokėti už mokymosi medžiagos kūrimą ir viešinimą. Bet šio tikslo matyt įgyvendinantys strategiją nepasieks (bent jau kol kas). Tiesiog  šiuo metu yra taip, kaip yra, dirbkime taip, kad patiems  ir mokiniams būtų įdomu. Ir dėkokime gyvenime pasitaikiusioms progoms tobulėti.

REZIUME.

Po pamokų jaučiausi puikiai. Mokiniai dirbo išsijuosę, buvo geros nuotaikos, pasiekė siektų rezultatų ir prašė svečių kartu su technika atvykti dar kartą. Šiam kvietimui pritarčiau ir aš, mintys jau sukasi apie dar vieną knygelę…

PAMOKOS AKIMIRKOS